Ar jūržolės galėtų būti naudojamos kaip alternatyvus pluošto šaltinis popieriaus ir pakuočių gamyboje?

„DS Smith“ nagrinėja, ar jūržolių pluoštas galėtų būti naudojamas kaip žaliava gaminant popieriaus gaminius ir pakuotes turint galvoje, kad tiek vartotojai, tiek bendrovės klientai vis dažniau reikalauja tvarių gaminių.

Esame pirmieji šios pramonės šakos atstovai, svarstantys galimybę jūržoles naudoti visame pakuočių gamybos tinkle kaip alternatyvų, medieną pakeisiantį pluošto šaltinį. Atlikę pirmuosius bandymus tiriame jūržolių potencialą vaidinti svarbų vaidmenį atsisakant plastiko, nes jos galėtų būti naudojamos kaip apsauginis barjeras vietoje pakuočių iš naftos produktų, naudojamų daugeliui maisto produktų apsaugoti.

Bendradarbiaujame su įvairiomis biotechnologijų bendrovėmis norėdami ištirti jūržolių pluošto panaudojimo galimybes kuriant įvairias pakavimo medžiagas, pavyzdžiui, kartono dėžutes, vyniojimo popierių ir kartono padėkliukus.

"Kadangi norime būti tvarumo lyderiais, mūsų vykdomi alternatyvių žaliavų ir pluošto šaltinių tyrimai turi potencialą tapti proveržiu tiek bendrovės klientams, tiek vartotojams, vis dažniau pageidaujantiems gaminių, kuriuos būtų paprasta perdirbti ir kurie darytų minimalų poveikį aplinkai. Jūržolės yra viena iš daugelio alternatyvių natūralių medžiagų, kuria itin domimės. Nors dauguma žmonių tikriausiai sieja jūržoles su paplūdimiais ar sušiais, bendrovė tikisi jas panaudoti įdomiau, kad galėtų sukurti tvarius naujos kartos popieriaus ir pakuočių sprendinius."

-Thomas Ferge, „DS Smith“ popieriaus ir kartono plėtros direktorius

Turint galvoje plačias jūržolių pritaikymo galimybes, jų gamyba yra sparčiai besiplečianti rinka. Prognozuojama, kad vien Europos jūržolių pramonė iki 2030 m. bus verta 8 mlrd. svarų sterlingų ir sukurs iki 115 000 darbo vietų.¹

Jūržolių projektas yra metų pradžioje pristatytos 100 mln. GBP vertės žiedinės ekonomikos ir MTEP programos dalis. Pagal šią programą tiriamos ir kitos pažangios natūralios medžiagos, pavyzdžiui, šiaudai, kanapės, miskantai ir medvilnė, taip pat žaliavos iš kitų ne tokių įprastų šaltinių, kaip antai geltonžiedžiai legėstai ir žemės ūkio atliekos: kakavos pupelių kevalai ar po cukranendrių perdirbimo likę išspaudos.

Žiedinė ekonomika yra mūsų strategijos „Šiandien ir rytoj“ šerdis – ciklo uždarymas per geresnį dizainą, gamtinių išteklių apsauga optimaliai išnaudojant kiekvieną plaušelį, atliekų ir taršos mažinimas taikant žiedinius sprendinius ir priemonių žmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos suteikimas. Iki 2023 m. 100 proc. „DS Smith“ gaminamų pakuočių bus pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos ir bendrovė sieks, kad iki 2030 m. visos jos pagamintos pakuotės būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudotos.

_{1. Seaweed for Europe: Hidden champion of the ocean report (October 2020)}